0 žirgų
0 metų
0 + laimingų klientų

Kiek save atsimenu visada buvau šalia arklio, užaugau šalia jo, o kiek neatsimenu tai primena nuotraukos.

Prisimenu visus iki vieno savo arkliukus, prisimenu skaudžius ir džiugius išgyvenimus susijusius su jais, prisimenu pirmą nukritimą, pirmą pergalę, pirmą pasididžiavimo jausmą, pirmą perskaitytą knygą Vilio Džeimso „Kaubojaus Žirgas“… Ir dabartis, kurią aš dabar turiu, kuri kažkada prisidės prie tų prisiminimų, prie praeities. Todėl kokią šiandieną aš sukursiu sau ir mane supantiems, ne tik žmonėms, bet ir žirgams, tokius prisiminimus ir turėsiu.

Vaikystėje žirgas buvo man draugas, mano slaptų svajonių ir žaidimų dalyvis ir dabar aš jį žiūriu kaip į seną ir gerą draugą . Draugą, kuris pasak Vilio Džeimso, niekados neinkščia išalkęs, nesiskundžia nusilakstęs ar pavargęs ir neša raitelį tol – kol krinta… Bet ar tikras draugas nori, kad taip atsitiktų jo ištikimam žirgui???

Praėjus vaikystei likimas kiek atitolino mane nuo žirgų, bet niekada jų neišbraukė iš mano gyvenimo, vis ieškojau galimybės prie jų priartėti. Kaip sakoma, jei Dievas uždaro duris, tai atidaro langą. Esu be galo dėkinga likimui, ir ne tik jam, kad vėl suteikė man galimybę būti šalia žirgų.

Ką man reiškia žirgas? Ko aš iš jo reikalauju? Tai turbūt patys pagrindiniai klausimai, kurių atsakymai apibudins mane kaip mokytoją. Todėl ir atsakysiu kaip Mokytoja: aš nemokau savo mokinių tikslą pasiekti bet kokia kaina, aš mokau tikslą pasiekti kartu, draugaujant su žirgu. O kaip Žmogus atsakysiu: galiu valandų valandas sėdėti ganykloje ir stebėti žirgus. Ta teigiama energija, kurią jie skleidžia, kaip gera muzika, kuri tave užburia ir nepaleidžia. Jos klausaisi vis ir vis, kiekvieną kartą išgirsdama naujų dar negirdėtų garsų.

Tiksliai žinau ką man reiškia žirgas: tai viena iš sudedamųjų dalių mano Laimės ir Gyvenimo.

Aš dėkinga savo artimiesiems, kurie suteikė man galimybę draugauti su žirgu, aš dėkinga savo mokiniams, kurie verčia mane tobulėti, aš dėkinga visai nepažystamiems žmonėms, kurie manęs paprašo nors trumpam prisiliesti prie žirgo, galų gale aš dėkinga savo žirgams, kurie man leidžia nors akies krašteliu pažvelgti į jų pasaulį ir yra patys didžiausi mano mokytojai.

Tad iš žirgo aš nereikalauju nieko, aš laiminga, kad jis yra šalia.

Lina
„Nausodės žirgai“